search_icoasmeninė paieškos forma:
Mane dominantys klausimai:
  • Darbas ir verslo pradžia:



  • Socialinės išmokos:






  • Švietimas Lietuvoje






  • Užsieniečiai Lietuvoje







  • Kiti klausimai






chat_icoužduokite savo klausimą čia:
Užpildykite neįvestus laukelius!
tai pat konsultuokitės telefonu: 8 800 22922 | 8 525 14352
arba rašykite mums skype: skype Migracijos informacijos centras
sekite mus: facebook youtube
Dažniausiai užduodami klausimai
img1 img2

Dažniausiai užduodami klausimai

/back.pnggrįžti

Praleidus kurį laiką užsienyje, grįžus nemažai kas gali atrodyti žingsniu nutolę, pasikeitę. Todėl parvykimas, kad ir į vietą, kur augome, gyvenome ir esame laukiami, kartais gali būti mažiau sklandus, nei norėtume. Būtent su šia mintimi buvo įkurtas Migracijos informacijos centras – vieno langelio sistema paremtas projektas, kurio pagrindinė misija yra suteikti visą svarbią informaciją įvairiais grįžimo klausimais. Taip, kaip išvykstant domimasi savo galimybėmis – darbu, apsigyvenimu, perspektyvomis ir galimybėmis jaustis laimingais pasikeitusioje aplinkoje, taip „Renkuosi Lietuvą“ žvelgia į grįžimą – suplanuotą ir informuotą procesą, kuris sunkų sprendimą padaro kiek įmanoma lengvesniu.

Toliau pateikti apibendrinto pobūdžio klausimai, su kuriais Migracijos informacijos centras susiduria kasdien. Tačiau kiekvieno asmens ar šeimos situacija – unikali, todėl raginame susipažinus su šia informacija ir iškilus kitiems klausimams, kurių čia nerasite, rašyti mums – mielai pagelbėsime.

MIC komanda

 

Kokie yra pirmieji žingsniai grįžtant į Lietuvą?

  1. Deklaruoti išvykimą iš užsienio valstybės, kurioje gyvenote, o grįžus deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje (jeigu išvykdami iš Lietuvos buvote deklaravę išvykimą). Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje, adresu epaslaugos.lt, arba seniūnijoje, Jums priklausančioje pagal gyvenamąją vietą.
  2. Pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), nes nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje momento atsiranda pareiga mokėti PSD įmoką „Sodrai“. Dirbančiajam pačiam daryti nieko nereikia, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, Darbo biržoje registruotas bedarbis, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt. Jeigu ieškositės darbo, užsiregistruokite Darbo biržoje, ir būsite draudžiamas valstybės.
  3. Pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisiregistruokite. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant


Kokius dokumentus ir formas parsivežti grįžtant iš užsienio?

  1. Dokumentus, liudijančius jūsų darbo laikotarpius ir darbo santykius (pvz.: darbo sutartį, pažymas P45 ar P60 išduodamas darbdavio);
  2. Socialinių įmokų mokėjimo dokumentus (pvz.: formą E104 ar jos atitikmenį);
  3. Dokumentus, įrodančius sveikatos draustumą gyvenimo užsienio valstybėje laikotarpiu. Jeigu socialines įmokas ir sveikatos draudimą už Jus mokėjo darbdavys, užtenka ir darbo sutarties;
  4. Dokumentus, įrodančius vaikų užsienyje pabaigtą ugdymo programą ar jos dalį.

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant


Kada ir kaip reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tarsi grįžimo registracija – pranešimas valdžios institucijoms jog parvykote, kad jums būtų suteiktos įvairios paslaugos – socialinė parama, pirmenybė darželiuose, nemokamas gydymas. Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje pagal asmens adresą, atvykstant į seniūniją asmeniškai arba per e-valdžios portalą (www.epaslaugos.lt), prisijungiant per internetinę bankininkystę, su elektroniniu arba mobiliuoju parašu. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą adresu patalpų, kurios nuosavybės ar panaudos teise priklauso kitam asmeniui, reikalingas šio asmens leidimas (leidimas duodamas pasirašant seniūnijoje gautą formą arba patvirtinant kito asmens užpildytą deklaraciją per e-valdžios portalą).

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas


Kada ir kaip gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoti užsieniečiams?

Deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo ES piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip trims mėnesiams per pusę metų bei trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, deklaruoti gyvenamosios vietos negali.

Nuo 2016 m. kovo 22 d., užsieniečiai, anksčiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tai gali padaryti migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą nuolat gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai). Migracijos tarnyba duomenis persiunčia Registrų centrui.

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas ir Užsieniečiai Lietuvoje


Kaip iš užsienio sugrįžusiam vaikui pradėti mokytis Lietuvos mokykloje?

Užsienyje gimę ar augę vaikai grįžę į Lietuvą dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kiekviena valstybinė mokykla turėtų iš užsienio grįžusiems lietuvių vaikams suteikti papildomas lietuvių kalbos pamokas, sudaryti išlyginamąsias klases ir individualią mokymosi programą. Vis dėl to realybėje dėl tokios integracijos galimybių su norimos mokyklos administracija reikia tartis asmeniškai.

Vykdant vaikų priėmimą į mokyklas reikalingi šie dokumentai:

  1. Prašymas priimti į mokyklą;
  2. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas (dokumentas, liudijantis apie užsienyje baigtą ugdymo programą ar jos dalį), kuris turi būti išverstas į lietuvių kalbą (reikalavimas vertimą tvirtinti notariškai priklauso nuo kiekvienos mokyklos vidaus tvarkos);
  3. Kiti priėmimo į mokyklą tvarkoje nustatyti dokumentai (kiekviena mokykla nusistato individualius reikalavimus, kokius dokumentus pateikti). Mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos) pirmumo teisę teikia vaikams, kurių gyvenamoji vieta yra registruota tos mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl gali reikėti pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą;

Iki 14 metų prašymą pateikia vienas iš tėvų (globėjų), o nuo 14 metų moksleivis prašymą turi rašyti pats (atskirais atvejais mokyklos gali nusistatyti kitokią tvarką).

Daugiau informacijos: Švietimas ir ŠMM skiltis Grįžtantiems į Lietuvą 


Ar gali moksleivis Lietuvoje mokytis ne lietuvių kalba?

Taip, tokių galimybių yra.

Lietuvoje veikia tautinių mažumų mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurių dalykų mokoma rusų, lenkų, baltarusių kalbomis.

Taip pat Lietuvoje esama ir mokyklų (tiek privačių, tiek valstybinių), kurios akcentuoja sustiprintą užsienio kalbos mokymą (vykdomas dvikalbis ugdymas). Jose įvairaus amžiaus vaikams dalis pamokų vyksta anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis.

Norintiesiems vyresnėse klasėse tęsti studijas anglų kalba suteikiama galimybė gauti tarptautinio bakalaureato (TB) diplomą penkiose Lietuvos mokyklose: Vilniaus tarptautinėje mokykloje (vienintelė Lietuvoje, turinti pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo TB programas), Vilniaus licėjuje, Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Šiaulių Didždvario gimnazijoje bei Tauragės „Versmės“ gimnazijoje. Tarptautinio bakalaureato programoje visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, yra mokomos anglų kalba. TB yra dvejų metų programa (išskyrus Vilniaus tarptautinėje mokykloje vykdomą pradinio ir pagrindinio ugdymo programą) 11–12 klasių moksleiviams.

Galimybę baigti vidurinio ugdymo programą anglų kalba suteikia Amerikos tarptautinė mokykla Vilniuje, Klaipėdos licėjus, Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla. Anglų kalba galima mokytis pagal  pagrindinio ugdymo programą „VIMS – International Meridian School“, o pagal pradinio ugdymo programą – Karalienės Mortos mokykloje.

Prancūzų kalba galima mokytis Vilniaus prancūzų vidurinėje mokykloje.

Daugiau informacijos: Švietimas


Vilniaus lietuvių namai

Vilniaus lietuvių namai skirti užsieniečių ir Lietuvos piliečių vaikams, kurie atvyko ar grįžo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. Mokykloje mokomi ir vaikai, kurie nemoka lietuvių kalbos. Mokslas suteikiamas įvairaus amžiaus mokiniams, yra galimybė nemokamai gyventi bendrabutyje su valgykla, poilsio kambariais, dalyvauti neformalaus ugdymo būreliuose.

Daugiau informacijos: Vilniaus Lietuvių namai


Ar mano vaikas gali turėti dvigubą pilietybę?

Nors Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskiriami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatyti  atvejai,  pavyzdžiui, LR ir kitos valstybės pilietybę vaikas gali gauti, jei abi pilietybes įgijo gimdamas. Tokiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, nebereikia pasirinkti, kurios valstybės pasą pasilikti, nes įstatymas suteikia jiems galimybę turėti dvi pilietybes.

Daugiau informacijos: Pilietybės klausimai


Kokios yra nuotolinio mokymosi Lietuvos mokyklose galimybės?

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai:

  1. Pagal bendrąsias Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo programas, kai asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų, o pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą: pradinio, pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ar brandos atestatą (pabaigusiems tik dalį programos išduodama pažyma apie atitinkamos programos dalies baigimą).
  2. Mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso baigimą).

Nuotolinis mokymas vykdomas Skype programa, naudojantis e-pamokomis, vaizdo įrašais ir kt. Į ugdymo įstaigą reikia atvykti tik dvyliktos klasės brandos egzaminams ir kai kuriais atvejais – dešimtos klasės žinių patikrinimui.

Nuotolinis mokymas yra nemokamas ir šiuo metu teikiamas šiose įstaigose:


Kur galima mokytis lietuvių kalbos?

Pradinių lietuvių kalbos žinių galima įgyti mokantis internetu, pavyzdžiui, neseniai pasirodžiusioje svetainėje Let’s be Friends (https://friends.ugdome.lt), portaluose loescen.com ar surfacelanguages.com bei kalbų mokyklose, kurių yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Lietuvių kalbos taip pat galima mokytis individualiai pas privačius mokytojus. Dauguma universitetų, kuriuose studijuoja užsieniečiai studentai, taip pat siūlo lietuvių kalbos kursus. Sąrašą įstaigų, kurios organizuoja kalbos kursus rasite mūsų tinklapyje, pateikiamoje nuorodoje.

Daugiau informacijos: Lietuvių kalbos kursai


Ar grįžus į Lietuvą turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol susirasiu naują darbą?

Netekęs ar ieškantis darbo asmuo turi teisę į NSDI (nedarbo socialinio draudimo išmoką, plačiau žinomą kaip bedarbio pašalpa). Šios išmokos gali priklausyti ir asmeniui, kuris į Lietuvą grįžta iš užsienio. Tačiau svarbu tai, kad Lietuvoje ši pašalpa gali būti skiriama tik tuo atveju, jei grįžus asmuo įsidarbino Lietuvoje (paskutinė darbovietė prieš darbo netekimą yra Lietuvoje).

Asmuo, norintis gauti NSDI, turi:

  • Atvykti užsiregistruoti į teritorinį darbo biržos padalinį;
  • Per pastaruosius 3 metus turi būti išdirbęs bent 12 mėnesių;
  • Jeigu per pastaruosius 3 metus asmuo nėra išdirbęs 12 mėnesių Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Ukrainoje ar Baltarusijoje, šie darbo laikotarpiai gali būti įskaičiuojami. Tokiu atveju iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos reikėtų pristatyti dokumentą apie nedarbo socialinio draudimo ir darbo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma U1). Tuomet užsienyje turėtas nedarbo draudimo stažas bus įskaitytas Lietuvoje. Jei U1 dokumento gauti nepavyksta, asmuo „Sodrai“ Lietuvoje privalo pateikti dokumentus, susijusius su darbu kitoje valstybėje narėje, ir už socialines išmokas atsakingos Lietuvos ir užsienio valstybės įstaigos susisieks tarpusavyje dėl duomenų gavimo.

Sugrįžus ne iš ES, EEE valstybių narių, Šveicarijos, Ukrainos ar Baltarusijos, nedarbo draustumo laikotarpiai nėra sumuojami.

Daugiau informacijos: Lietuvos darbo biržos informacija apie stažo sumavimą 


Ar galima gauti bedarbio pašalpą užsienyje, o darbo ieškotis Lietuvoje?

Taip. Jei jau gaunate NSDI (vadinamąją „bedarbio pašalpą“) vienoje iš ES, EEE valstybių narių arba Šveicarijoje, turite teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI iš, tarkime, Jungtinės Karalystės (t.y., NSDI galima eksportuoti į Lietuvą).

Bedarbio pašalpą bent 3 mėnesius ir toliau galite gauti iš ES valstybės, kurios darbo biržoje esate užsiregistravę, tačiau atvykti darbo ieškoti į Lietuvą, jeigu:

  • šalyje, kurioje tapote bedarbiu (-e), turite teisę gauti bedarbio pašalpą;
  • bent prieš 4 savaites užsiregistravote kaip darbo ieškantis asmuo šalies, kurioje tapote bedarbiu (-e), užimtumo tarnybose;
  • paprašėte savo nacionalinių užimtumo tarnybų išduoti leidimą eksportuoti bedarbio pašalpą (NSDI išmokos eksporto dokumentas yra U2);
  • Lietuvoje per 7 dienas užsiregistruosite teritorinėje darbo biržoje ir reguliariai joje lankysitės.

Daugiau informacijos: Lietuvos darbo biržos informacija apie NSDI eksportą


Kas nutinka su mano užsienyje sukaupta senatvės pensija, kai grįžtu gyventi į Lietuvą?

Lietuvoje asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

  • sulaukia įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus (2017 m. – 63 m. 6 mėn. vyrams ir 61 m. 8 mėn. moterims);
  • turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą minimaliai senatvės pensijai gauti (15 metų).

Jei asmuo nėra išdirbęs 15 metų Lietuvoje, teisei gauti pensiją gali būti sumuojami jo draudimo stažo laikotarpiai iš kai kurių kitų valstybių (t. y. ES, EEE valstybių narių, Šveicarijos, taip pat šalių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys, išskyrus Rusiją).

Ar žmogus yra įgijęs teisę gauti pensiją, vertinama pagal bendrai įgyto stažo sumą, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik už joje įgytą stažą. Kai asmuo yra dirbęs keliose valstybėse, visuomet vadovaujamasi taisykle, kad už tą patį stažą dvi valstybės mokėti pensijos negali.

Pvz.: Jei asmuo yra dirbęs Lietuvoje 8 metus, o 12 – Prancūzijoje, Lietuva įskaito jo socialinio draudimo laikotarpius ir susumavus gaunamas 20 metų socialinio draudimo stažas. Tačiau apskaičiuojant konkrečią sumą, Lietuva atsižvelgia tik į stažą ir pajamas, kuriuos asmuo turėjo per 8 metus darbo Lietuvoje. Už likusius 12 metų pensiją jam mokės Prancūzija.

Kai šalyse, kuriose asmuo yra dirbęs, nustatytas pensinis amžius skirtingas (pvz.: Airijoje – 67, Lietuvoje – 63), asmuo turi kreiptis į užsienio išmokų tarnybą, kai jam sueina amžius pensijos toje šalyje, iš kurios jis turi gauti pensiją.

Akcentuotina, jog gaunat senatvės pensiją iš kitos valstybės, Lietuvoje negalima išeiti išankstinės pensijos.

Daugiau informacijos: Sodra ir Socialinės garantijos


Grįžtu į Lietuvą gimdyti. Ar grįžus iš užsienio man galios draudimas nėštumo metu?

Jeigu esate drausta ES šalyje, kurioje gyvenote iki grįždama gyventi į Lietuvą, draudimas galios ir Lietuvoje. Norėdama gauti planinę medicinos pagalbą Lietuvoje, turėtumėte gauti tos ES šalies, kurioje dirbate, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduodamą dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą. Šie dokumentai garantuoja, kad medicinos paslaugų išlaidas apmokės pažymą išdavusi šalis. Jei atvyktumėte į Lietuvą neturėdami šių dokumentų, už gydymo paslaugas tektų mokėti tai gydymo įstaigai, kuri jas suteiktų. Jeigu esate drausta šalyje, nepriklausančioje ES, išsiaiškinkite, ar ir kokiomis sąlygomis galite su nėštumu ir gimdymu susijusias medicinines paslaugas gauti Lietuvoje.

Deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo esate draudžiama Lietuvoje. 

Jei prieš grįždama į Lietuvą buvote drausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu kitoje ES, EEE valstybėje narėje ar Šveicarijoje, „Sodros“ teritoriniam skyriui jūs turite pateikti E 104 formos pažymą ar ją pakeičiantį struktūrizuotą elektroninį dokumentą (SED) S041 dėl kitoje ES, EEE valstybėje narėje ar Šveicarijoje įgyto draudimo laikotarpio patvirtinimo arba kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl tarpininkavimo gaunant šiuos dokumentus. Pažyma E 104 nurodo, kokias įmokas mokėjote užsienio šalyje, kurioje gyvenote, ir suteikia galimybę grįžus į Lietuvą biurokratinius formalumus dėl laikotarpių sumavimo sutvarkyti greičiau.

Daugiau informacijos: Socialinės garantijos


Ar man priklauso motinystės pašalpa?

Tik tokiu atveju, jei Jūs turite 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės ir ligos draudimo stažą, o paskutinė Jūsų darbovietė prieš išeinant motinystės atostogų buvo Lietuvoje. Jeigu paskutinė Jūsų darbovietė buvo ne Lietuvoje, lietuviška motinystės pašalpa Jums nepriklauso. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nėščiajai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama tik 2 bazinių socialinių išmokų (76 Eur) dydžio vienkartinė išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (418 Eur) vienkartinė išmoka. Vienkartinę išmoką išmoka savivaldybė vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui.

Daugiau informacijos: Sodros informacija apie motinystės išmokas ir Socialinės garantijos 


Ar galiu gyventi užsienyje, tačiau pas gydytojus lankytis Lietuvoje?

Bendra ES sveikatos apsaugos sistema galioja tik būtinajai pagalbai (turint Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Turintys ESDK asmenys yra priimami į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, priklausomai nuo įstaigos ir suteiktų paslaugų, už paslaugas jiems gali vis tiek tekti susimokėti, o paskui suteikiama galimybė kreiptis į tos šalies, kuri išdavė ESDK ligonių kasas dėl išlaidų pagal išduotas sąskaitas–faktūras  kompensavimo.

Prieš priimant sprendimą dėl planinio  gydymosi kitoje ES šalyje, rekomenduojama  apsilankyti artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje (TLK) ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą bus kompensuojama, kokius dokumentus reikės pateikti sugrįžus, norint gauti kompensaciją. Grįžus reikėtų nedelsti ir laiku pateikti TLK reikiamus dokumentus. Taip bus galima išvengti nesklandumų.

Daugiau informacijos: Sveikatos apsauga


Kaip susituokti su užsieniečiu Lietuvoje?

Sudarant santuoką su užsieniečiu Lietuvoje svarbu, kad, pateikiant prašymus metrikacijos biure, abu sutuoktiniai dalyvautų fiziškai.

Metrikacijos biure pateikiami šie dokumentai:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
  2. Gimimo liudijimai;
  3. Jei ketinantis susituokti yra užsienio valstybės pilietis, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių. Jeigu užsienio valstybės pilietis yra išsituokęs ar našlys, pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio valstybės piliečio dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išversti į lietuvių kalbą.

Prašymas sudaryti santuoką priimamas iš karto, o santuoka registruojama įstatymo nustatyta tvarka vieno iš susituokiančiųjų ar jų tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos.

Daugiau informacijos: Civilinė metrikacija


Ką reikia daryti, kad užsienyje sudaryta santuoka būtų įregistruota ir Lietuvoje?

Lietuvos teisės aktai mūsų šalies piliečius įpareigoja pranešti Lietuvos valstybei apie užsienyje sudarytą santuoką. Dėl to reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo šiuo metu neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje – į paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Pateikti reikia užsienio valstybės išduotą santuokos sudarymo dokumentą bei sutuoktinių asmens tapatybės dokumentus. Užsienio valstybės išduoti dokumentai turėtų būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti pažyma (Apostille). Santuokos įtraukimą į apskaitą galima padaryti ir per LR ambasadą ar diplomatinę atstovybę. Užsienio valstybėje sudarytos santuokos į apskaitą įtraukiamos įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.

Daugiau informacijos: Civilinė metrikacija


ES piliečių atvykimas į Lietuvą

ES piliečiai Lietuvoje gali atvykti ir būti Lietuvoje iki 3 mėnesių. Būnančiam ilgiau nei 3 mėnesius asmeniui reikia susitvarkyti dokumentus, patvirtinančius jo teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Toks dokumentas yra ES piliečio pažyma. Tuomet, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, ES pilietis įgyja teisę į visas LR socialines garantijas, jei tos teisės nėra susijusios su pilietybe. Pažyma galioja 5 metus arba numatomą ES piliečio gyvenimo LR laikotarpį.

Daugiau informacijos: Migracijos departamentas ir Užsieniečiai Lietuvoje 


Trečiųjų šalių piliečių atvykimas

Kiekvienas trečiųjų šalių pilietis, jei tarp Lietuvos ir šalies, iš kurios atvykstama, nėra bevizio režimo, turi turėti galiojantį kelionės dokumentą. Trumpalaikiui vizitui užtenka turėti Šengeno vizą, kuri galioja 90 dienų per 180 dienas. Vizos užsieniečiams gali būti išduodamos kvietimo pagrindu. Prašymą patvirtinti kvietimą galima pateikti migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje kviečiantysis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, arba elektroniniu būdu prisijungus prie Viešųjų paslaugų informacinės sistemos www.epis.vrm.lt.

Tačiau norint į Lietuvą atvykti ilgesniam laikui (dirbti, studijuoti, gyventi), reikalingas vienas iš dviejų dokumentų: Nacionalinė viza arba leidimas gyventi.

Nacionalinė viza daugiausiai gali būti išduota metams. Dėl jos dažniausiai kreipiasi leidimą dirbti gavę asmenys, studentai arba asmenys, laukiantys leidimo gyventi išdavimo. Nacionalinė viza išduodama per 15 dienų.

Leidimas gyventi dažniausiai išduodamas dvejiems metams, vėliau galima jį pratęsti. Dėl jo dažniausiai kreipiasi asmenys, kurie atvyko dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbų, žmonės, kurie atvyksta su antromis pusėmis ar asmenys, kurie ketina Lietuvoje likti ilgesniam laikui ir tam turi objektyvų pagrindą. Išdavimas gali trukti daugiau nei 4 mėnesius (skubos tvarka – 2 mėn.).

Dėl dokumentų išdavimo galima kreiptis tiek Lietuvoje, tiek Lietuvos atstovybėse užsienyje. Prašymo pateikimas nesuteikia teisės legaliai būti šalyje, tad jei dėl dokumentų kreipiamasi Lietuvoje, privaloma turėti kitą kelionės dokumentą, leidžiantį legaliai būti šalyje.

Daugiau informacijos: Migracijos departamentas ir Užsieniečiai Lietuvoje