search_icoasmeninė paieškos forma:
Mane dominantys klausimai:
  • Darbas ir verslo pradžia:



  • Socialinės išmokos:






  • Švietimas Lietuvoje






  • Užsieniečiai Lietuvoje







  • Kiti klausimai






chat_icoužduokite savo klausimą čia:
Užpildykite neįvestus laukelius!
tai pat konsultuokitės telefonu: 8 800 22922 | 8 525 14352
arba rašykite mums skype: skype Migracijos informacijos centras
sekite mus: facebook youtube
Pilietybės klausimai
img1 img2

Pilietybės klausimai

/back.pnggrįžti

Lietuvoje pilietybė gali būti suteikiama supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka,  grąžinama arba atkuriama. Aktualiausi  užsienio lietuviams yra vaikų pilietybės, pilietybės įgijimo santuokos su Lietuvos Respublikos piliečiu pagrindu bei dvigubos pilietybės klausimai. Grįžtantieji į Lietuvą gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir lietuvių kilmės užsieniečiai. Jie gali Lietuvos Respublikos pilietybę gauti supaprastinta tvarka, o iki 1940 m. birželio 15 d. ją  turėję Lietuvos Respublikos piliečiai arba jų palikuonys išsaugo teisę Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti. Asmenims turėjusiems pilietybę, ir nepapuolantiems tarp tų, kurie išsaugo teisę pilietybę atkurti, LR pilietybė gali būti gražinama.

  • Dažniausiai pilietybė įgyjama gimimu. Lietuvoje šis principas Pilietybės įstatyme įtvirtintas taip:
    • Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
    • Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
    • Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
    • Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Gimus vaikui, apie jo gimimo faktą reikia pranešti civilinės metrikacijos skyriui. Užsienio valstybėse tokią funkciją atlieka vietiniai šalių civilinės metrikacijos centrai, o pateikus jų išduotą gimimo liudijimą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, vaiko gimimo faktas įtraukiamas į apskaitą.

  • Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis:
    • prašymo dėl pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
    • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
    • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
    • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
    • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (pagrindinės aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas).
  • Asmeniui, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienus metus susituokęs su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris vėliau mirė, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
    • teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus;
    • prašymo dėl pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
    • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
    • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
    • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
    • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (pagrindinės aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas).

Daugiau informacijos apie valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą rasite čia.

Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, jie privalo atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo (2002 m.) nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena. Faktą, jog turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenys gali įrodyti pateikdami dokumentus, liudijančius apie pilietybės turėjimą iki 1940 m. birželio 15 d. ar pilietybės turėjimą ir pasitraukimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Su tam tikromis išimtimis (žr. toliau) asmeniui, norinčiam atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, reikia atsisakyti kitos valstybės pilietybės.

Jei asmuo dar nėra tikras, ar nori pasinaudoti savo teise atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ar ją įgyti supaprastinta tvarka, jis gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, o jei gyvena užsienyje – į diplomatinę Lietuvos Respublikos atstovybę, dėl pažymėjimų, liudijančių Lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, išdavimo. Tokių pažymėjimų turėjimas palengvins pilietybės atkūrimo ar suteikimo procesą, be to, lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei tai liudijančius dokumentus, lengviau išduodami leidimai gyventi Lietuvoje laikinai ar nuolatos.

Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinama asmeniui, kuris yra netekęs turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriklausomai nuo to, kokiu laikotarpiu ją turėjo. Kitaip, nei atkuriant pilietybę, Lietuvos pilietybės turėjimas praeityje pilietybės gražinimo atveju nesiejamas su 1940 m. birželio 15 d. Pilietybė gražinama tik vieną kartą, paties asmens, netekusio pilietybės, prašymu. Jeigu turėta Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka,ji negali būti gražinta.

Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios dvigubą pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje.

Nuo 2015 m. lapkričio 28 d.  įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimas, leidžiantis asmenims, Lietuvos ir kitos šalies pilietybę įgijusiems gimimu, turėti dvi pilietybes. Tokiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, nebereikės pasirinkti, kurios valstybės pasą pasilikti, nes Lietuvos pilietybės įstatymas suteikia jiems galimybę turėti dvi pilietybes.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
  • yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis buvo įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia per teritorinę policijos įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Užsienyje gyvenantys asmenys tokius prašymus pateikia per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Į Migracijos departamentą užsienyje gyvenantys asmenys gali kreiptis ir registruotu paštu. Jeigu asmuo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir prie jo pridedamus dokumentus pateikia registruotu paštu ar per pasiuntinį, jo parašas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti patvirtintas notaro.

Klausimai dėl pilietybės suteikimo turi būti išnagrinėti ne ilgiau nei per šešis mėnesius nuo dokumentų pateikimo. Už prašymų nagrinėjimą yra taikomas mokestis (41–53 Eur). Apie sprendimus dėl pilietybės (ne)suteikimo kiekvienas prašymą pateikęs asmuo yra informuojamas asmeniškai, o Prezidentės dekretus dėl pilietybės suteikimo galima rasti šiame internetiniame puslapyje.

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybę 


Jums taip pat gali būti įdomu: