search_icoasmeninė paieškos forma:
Mane dominantys klausimai:
  • Darbas ir verslo pradžia:



  • Socialinės išmokos:






  • Švietimas Lietuvoje






  • Užsieniečiai Lietuvoje







  • Kiti klausimai






chat_icoužduokite savo klausimą čia:
Užpildykite neįvestus laukelius!
tai pat konsultuokitės telefonu: 8 800 22922 | 8 525 14352
arba rašykite mums skype: skype Migracijos informacijos centras
sekite mus: facebook youtube
Kaip ir kokius dokumentus pateikti priėmimui į aukštąsias mokyklas?
img1 img2

Kaip ir kokius dokumentus pateikti priėmimui į aukštąsias mokyklas?

/back.pnggrįžti

Priėmimas į valstybines aukštąsias mokyklas organizuojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) (www.lamabpo.lt ).

Iš užsienio grįžtantys lietuviai, atitinkantys tam tikras sąlygas (užsienio valstybėje gyvenę mažiausiai trejus metus, grįžę į Lietuvą dar vaikystėje ir pradėję mokytis ne žemesnėje nei 8 klasėje), gali pretenduoti į vieną papildomą balą stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas bei kitas lengvatas.

Asmenims, išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia:

  1. Kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo (išskyrus tarptautinio ir Europos bakalaureato diplomus);
  2. Išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais ambasados, savivaldybės ar oficialiai užsienio šalyje įregistruotos lietuvių bendruomenės);
    1. įskaitą organizuoja Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedra. Įskaita vyksta raštu ir žodžiu, mokamas 31,86 Eur mokestis);
  3. Pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą internetu (paprastai prašymų teikimas pradedamas birželio 1 d.);
  4. Išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
  5. Iki numatyto termino pateikti dokumentus  LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktui.

 

Atvykęs į LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktą, asmuo pateikia šiuos dokumentus:

  1. Asmens tapatybės kortelę arba pasą (privaloma);
  2. SKVC išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  3. SKVC pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo;
  4. Pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą ar kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, liudijantį lietuvių kalbos mokėjimą (jei studijos bus organizuojamos lietuvių kalba ir asmuo nėra laikęs valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ar baigiamojo lietuvių kalbos egzamino. Tai gali būti dokumentas iš lietuvių mokyklos užsienyje, pažyma apie mokymąsi Lietuvoje iki tam tikros klasės. Griežtų formos reikalavimų šiam dokumentui nėra, tereikia, kad būtų patvirtintas antspaudu ir parašu);
  5. Lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, ar kitos kompetentingos institucijos (ambasados ir pan.) išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra lietuvių kilmės užsienietis. Dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų arba rusų kalba;
  6. Kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų arba rusų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis;
  7. Kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų arba rusų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje.
  8. Pažymą, liudijančią, jog baigė vieną iš užsienio lietuvių mokyklų.
    1. Vasario 16-osios gimnazija (Vokietijos Federacinė Respublika);
    2.  Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus (Lenkijos Respublika);
    3. Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Nr. 1247 (Rusijos Federacija);
    4. Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvijos Respublika);
    5. Pelesos privati bendrojo lavinimo vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusijos Respublika);
    6. Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba (Baltarusijos Respublika).

Dokumentus pagal  keturis paskutinius punktus reikia pateikti tuo atveju, jei asmuo yra lietuvių kilmės užsienietis arba užsienio lietuvis. Valstybė skatiną grįžtamąją migraciją, todėl šiems asmenims, stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, yra pridedami papildomi balai.

Atsižvelgiant į vidurinio ugdymo baigimo dokumentą, egzaminų rezultatus ir kitus papildomus duomenis apie asmenį (sportiniai pasiekimai, olimpiadų laimėjimai, tarptautiniai konkursai  ir t.  t.), skaičiuojamas stojamasis balas. Šio balo pagrindu sudaromas stojančiųjų prioritetinis sąrašas, konkurso būdu, atsižvelgiant į konkrečios specialybės vietų skaičių, įvardijami  įstojusieji.

Priėmimas į privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas skiriasi.  Privatūs universitetai ir kolegijos gali ir nedalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas. Tokios įstaigos į atitinkamas studijų programas priėmimą organizuoja pačios. Visų aukštųjų mokyklų sąrašą galite rasti AIKOS informacinėje sistemoje.

Jau eilę metų gyvenu Airijoje, šią vasarą baigsiu mokyklą. Noriu studijuoti ir gyventi Vilniuje, bet finansinė padėtis labai ribota. Norėjau paklausti, kokios yra galimybės pradėti mokytis Vilniuje? Kokie yra reikalavimai, ar mokslas finansuojamas? Dubline taip pat baigiau Lituanistinę mokyklą, be to, airių vidurinėje mokykloje 12 klasėje rašiau Lietuvių kalbos egzaminą.

Išties, yra keli būdai mokytis Lietuvoje: galite tai daryti lietuvių kalba, arba anglų, jei studijų programos teikia tokią galimybę.

Plačiau dėl reikalavimų, reiktų kreiptis tiesiai į universitetą, nes dauguma turi savas taisykles, tačiau dažnas universitetas turi gana plačius sąrašus programų, kuriose mokoma užsienio kalbomis (dažniausiai – anglų).

Bendrai, Lietuvoje  Priėmimas į valstybines aukštąsias mokyklas organizuojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) (www.lamabpo.lt ).

Iš užsienio grįžtantys lietuviai, atitinkantys tam tikras sąlygas (užsienio valstybėje gyvenę mažiausiai trejus metus, grįžę į Lietuvą dar vaikystėje ir pradėję mokytis ne žemesnėje nei 8 klasėje), gali pretenduoti į vieną papildomą balą stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas bei kitas lengvatas.

Asmenims, išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia:

1. Kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo (išskyrus tarptautinio ir Europos bakalaureato diplomus);
2. Išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais ambasados, savivaldybės ar oficialiai užsienio šalyje įregistruotos lietuvių bendruomenės);
– įskaitą organizuoja Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedra. Įskaita vyksta raštu ir žodžiu, mokamas 31,86 Eur mokestis);
3. Pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą internetu (paprastai prašymų teikimas pradedamas birželio 1 d.);
4. Išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
5. Iki numatyto termino pateikti dokumentus  LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktui.

Jei pradėjote mokytis užsienyje ir mokslus norite tęsti Lietuvoje, t.y., turite tam tikro lygmens išsilavinimą ar/ir kvalifikaciją, kurią  įgijote užsienyje bei norite studijuoti ar dirbti Lietuvoje, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje.

1. Asmenys, kurie vidurinį išsilavinimą yra įgiję užsienyje ir nori stoti į aukštąsias mokyklas Lietuvoje, dėl diplomo pripažinimo turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC);
2. Asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję užsienyje, dėl akademinio pripažinimo turi kreiptis į SKVC, jeigu vertinamas bakalauro ar magistro diplomas, arba į Lietuvos mokslo tarybą (toliau – LMT), – jei vertinamas užsienyje įgytas mokslo (meno) daktaro laipsnį liudijantis diplomas.

Jeigu dokumentai yra siunčiami paštu, diplomų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Priešingu atveju SKVC ar LMT dokumentus vertinti atsisako. Atvykus asmeniškai ar dokumentus perdavus per įgaliotą asmenį, turintį notaro patvirtintą įgaliojimą, originalių dokumentų kopijas SKVC ir LMT pasidaro patys ir jų notarui tvirtinti nereikia.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

– Užpildyta paraiška;
– Išsilavinimo dokumentas (atestatas, diplomas) ir jo priedas (teikiantis informaciją apie baigtos programos turinį, apimtį (kreditais ir valandomis) bei gautus įvertinimus). Jei dokumentai buvo išduoti ne anglų ar rusų kalbomis, turi būti pateikiamas ir išsilavinimo dokumento bei jo priedo vertimas į lietuvių, rusų arba anglų kalbą. Vertimas turi būti susegtas su nustatyta tvarka (notaro ar atitinkamos institucijos) patvirtinta dokumento kopija; susegimas turi būti patvirtintas vertimo biuro antspaudu ir vertėjo parašu;
– Asmens tapatybę liudijantis dokumentas;
– Pavardės ar vardo keitimą liudijantis dokumentas;
– Gali būti paprašyta pateikti ankstesnio išsilavinimo dokumentus (pvz., kreipiantis dėl magistro diplomo, reikia pateikti bakalauro diplomą).

Išsilavinimo / kvalifikacijos pripažinimas trunka apie mėnesį ir už jį nėra imamas joks mokestis.


Jums taip pat gali būti įdomu: