search_icoasmeninė paieškos forma:
Mane dominantys klausimai:
  • Darbas ir verslo pradžia:



  • Socialinės išmokos:






  • Švietimas Lietuvoje






  • Užsieniečiai Lietuvoje







  • Kiti klausimai






chat_icoužduokite savo klausimą čia:
Užpildykite neįvestus laukelius!
tai pat konsultuokitės telefonu: 8 800 22922 | 8 525 14352
arba rašykite mums skype: skype Migracijos informacijos centras
sekite mus: facebook youtube
Kaip organizuojamas mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose?
img1 img2

Kaip organizuojamas mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose?

/back.pnggrįžti

Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Laipsnį suteikiančios studijų programos yra dviejų rūšių: koleginės ir universitetinės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji magistrantūros, trečioji doktorantūros.

Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias programas gali vykdyti tik universitetai, o trečiosios pakopos studijų programas universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali apimti pirmąją ir antrąją studijų pakopas.

Įgijus neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, tačiau norint toliau studijuoti antrojoje pakopoje, universitetai suteikia galimybę mokytis išlyginamųjų studijų programose. Taip koleginis išsilavinimas yra prilyginamas universitetiniam bakalaurui. Laipsnio nesuteikiančios studijos skirtos įgyti kvalifikaciją arba pasirengti savarankiškai veiklai. Jas baigus, išduodamas pažymėjimas.

Lietuvos aukštojo mokslo sistema

2schema

Tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijos yra organizuojamos valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose.

Lietuvos aukštosiose mokyklose yra galimybė tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas baigti anglų kalba. Anglų kalba organizuojamos programos kasmet tikslinamos ir jų skaičius kinta.

Šiuo metu norintiesiems mokytis anglų kalba siūloma per 100 pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir  daugiau nei 110 antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programų. Taip pat organizuojamos studijos rusų kalba (24 pirmosios pakopos bei 23 antrosios pakopos programos).  Daugiau informacijos http://www.studyin.lt/en/.

Norėčiau pasiteirauti dėl studijų Lietuvoje. Gyvenu Norvegijoje 7 metus ir turiu Lietuvos pilietybę. Šiemet baigiu vidurinę mokyklą. Ar stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas/universitetus reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius išeivijos statusą ir lietuvių kilmę? Taip pat norėčiau pasiteirauti ir daugiau sužinoti apie lietuvių kalbos įskaitą.

Pabaigus mokyklą Norvegijoje, tam, kad galėtumėte stoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, t.y. dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų organizuojamame bendrajame priėmime (toliau – LAMA BPO), turite visų pirma atlikti diplomo pripažinimą ir pažymių pervedimą. Šią funkciją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) . Bendrąją tvarka – per mėnesį, bet mums pasiskambinus pasikonsultuoti (iki LAMA PBO pabaigos tėra likę 40 dienų), SKVC paminėjo, jog praktika rodo, jog jei dokumentai pateikti tvarkingai, dokumentus sutvarkyti jie visada spėja.

Taigi, Jeigu esate Lietuvoje, reikia SKVC pateikti:
–  visus dokumentus susijusius su vidurinės mokyklos baigimu Norvegijoje (brandos atestatas, jo priedas, egzaminų rezultatų lapai, jei tokie yra ir kt.);
– asmens dokumentą;
– prašymą pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją;
– prašymą pažymių pervedimui  (pervertimui į lietuvišką sistemą).

Dokumentus galima pateikti asmeniškai arba registruotu paštu, tačiau pateikiant registruotu paštu dokumentų kopijos turi būti tvirtintos notaro (visi, įskaitant asmens dokumento kopiją). Taip pat, jeigu dokumentai yra tik norvegų kalba, reikia juos išversti į lietuvių kalbą (SKVC priima dokumentus, kurie išduoti tik lietuvių, anglų ir rusų kalbomis).

Dėl dokumentų, patvirtinančių išeivijos statusą: nėra nustatyta bendro pobūdžio dokumento formos išeivijos statusui patvirtinti. LAMA BPO atstovai nurodė, jog, kai pateikiami išeivijos statusą patvirtinantys dokumentai (paprastai, norint gauti  1 papildomą balą stojimui), tokie dokumentai yra oficialios lietuvių bendruomenės užsienio šalyje ar Lietuvos ambasados išduota pažyma su antspaudu ir Jūsų asmens duomenimis, liudijanti, jog Jūs ne mažiau kaip tris metus gyvenote užsienyje. Taigi, galite kreiptis į Lietuvių bendruomenę Norvegijoje arba ambasadą.

Dėl lietuvių kalbos įskaitos. Lietuvių kalbos įskaita reikalinga, tik tais atvejais, kai stojama į specialybes, reikalaujančias C1 kalbos lygio mokėjimo (šios specialybės nurodomos lentelėje apačioje).

Tais atvejais, jeigu stojate į specialybes, kurioms reikia C1 kalbos mokėjimo, dėl lietuvių kalbos įskaitos reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą (Universiteto g. 5, Vilnius). Išsamesnė informacija teikiama tel. (+370 5)  268 7214, (+370 5)  268 7215 arba http://www.lsk.flf.vu.lt.

Jeigu stojate į specialybę, kuriai užtenka B2 lygio, galite kreiptis į lietuvių mokyklėlę Norvegijoje, jei tokią lankėte, kad išduotų pažymą dėl kalbos mokėjimo B2 lygiu. Jei ne, tuomet galite kreiptis į mokyklą, kurą lankėte iki išvykdamas gyventi į Norvegiją, kad ji išduotų  pažymą apie tai, jog mokate skaityti, rašyti lietuviškai B2 lygiu.

lietuviu kalbos mokejimo lygis

Daugiau informacijos rasite Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje „Grįžtantiesiems į Lietuvą“.


Jums taip pat gali būti įdomu: